niuktelti

niùktelti, -ia (-i), -ėjo žr. niuktelėti: Ar mums dėl to lengviau, kai vargstant, alpstant dar širdį užduoda, dar į kuprą mums niukteli?! Vaižg. Niùktelk jam gerai į pašonę, ir viską pasisakys Rm. Anas man niùktelėjo, kad kalbėčiau Ds. Niùktelk į pašonę, ba užmigs Mrj. Išgėręs jis vėl sugriuvo, niukteldamas galva kažkam į šoną rš. Kaip niùktelsim, ir išversim Ds.